Blog

Šiai dienai vyrauja daug skirtingų nuomonių – kuriai gyvūnų kategorijai turėtų būti priskiriamas šuo? Tie, kas šunį mato kaip mėsėdį (angl. Carnivores), dažnai yra linkę koncentruotis į artimiausią šuns giminaitį – vilką. Priešingai tie, kurie šunį priskiria prie visaėdžių (ang. Omnivores), kurie valgo ir mėsą ir augalus, tiki šuns kaip maitėdos prigimtimi ir gebėjimu vartoti, ir virškinti daug skirtingų, įvairių maisto produktų. Tai, o kaip gi yra iš tiesų? Ar, galbūt dar svarbiau, kodėl diskusijos šia tema taip greit virsta peštynėmis, prasivardžiavimu ir išsisiuntinėjimu į visas keturias puses ypatingai socialinėje erdvėje? 😊

Visų pirma – visi įkvepiam ir nurimstam…

Moksliniu požiūriu atrodo, kad sumaištis prasideda ir kyla dėl nevienareikšmio žodžio “Mėsėdis” (carnivore) vartojimo. Šis terminas naudojamas tiek taksonomijos klasifikacijoje, tiek ir aprašant gyvūnų mitybos elgseną ir maistinių medžiagų poreikį. Abu – ir ŠUO, ir KATĖ taksonomijos grupėje klasifikuojami kaip mėsėdžiai – “carnivora”. Į šią didelę grupę patenka virš 280 skirtingų rūšių žinduolių.

Kai kurie iš jų valgo mėsą…Kai kurie – ne.

Daug gyvūnų iš šios grupės medžioja ir minta mėsa, tačiau ne visi yra plėšrūnai ir ne visi yra mintantys mėsa. Pavyzdžiui, visos kačių veislės, įskaitant mūsų prijaukintas kates – felis catus – yra privalomai mėsėdžiai. Priešingai, meškos ar meškėnai minta tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės maistą, o tuo tarpu Pandos įsigudrino būti vegetarėmis. Taigi, nors klasifikavimas rodo, kad mėsėdžių (angl. Carnivores) grupei priklausantys gyvūnai gali ėsti mėsą, jų mityba yra kur kas platesnio spektro. Pradedant nuo gryno 100%  mėsėdžio viename spektro gale iki praktiškai žolėdžio kitame spektro gale.

Na, o dabar Katės vs. Šunys.

Pabandykime tai, ką aptarėme prieš tai, pritaikyti dviems mūsų geriausiems draugams – šuniui ir katei. “Mėsėdis be pasirinkimo” (angl. True or obligate carnivore) – toks būtų verdiktas katei. Jis reiškia, kad katė neišgyventų jei jos mityboje būtų tik augalinės kilmės maistas. Katei yra būtina mėsa – bent jau kažkiek mėsos jos racione. Vien tik augalinės kilmės mityba negali katei suteikti visų jai reikalingų maistinių medžiagų. Trys pagrindinės medžiagos, kurios jūsų murkliui būtų probleminės, jei katinukui taikytumėte vegetarinę dietą yra: Vitaminas A,  amino rūgštis – Taurinas bei Arachidono rūgštis. Visi šie komponentai yra mėsoje tokios formos, kokią katės gali įsisavinti. Ir, kaip bebūtų, augalinės kilmės maiste šių komponentų tokiomis formomis nerasta. Evoliucionuojant, katė arba prarado, arba niekada neturėjo išvystyto gebėjimo išgauti šiuos komponentus savo organizmo viduje.

Priešingai, dauguma šuninių šeimos žinduolių grupei (angl. Canis) priklausančių rūšių, įskaitant ir prijaukintą šunį, yra labiau universalūs, ne tiek priklausomi nuo mėsos kaip katė. Laukinėje gamtoje vilkai ir kojotai medžioja ir jų grobiu tampa bet koks gyvas padarėlis, kuris netinkamu laiku atsidūrė netinkamoje vietoje. Papildomai jie minta sumedžioto gyvūno vidaus organais (skrandis, žarnos), kurie savyje turi dalinai apvirškintų augalinės kilmės medžiagų. Šuninių šeimos žinduoliai taip pat yra ir maitėdos, nes minta dvėseliena ir įvairiomis šiukšlėmis, tarp kurių randa vaisių, uogų, grybų bei kitokių augalų. Prijaukintas šuo priklauso grobuoniškajai šeimos rūšiai ir, panašiai kaip jo laukiniai giminaičiai, gali misti augalinės kilmės maistu bei dvėseliena. Kas svarbiausia – jie turi gebėjimą išgauti reikiamas maistines medžiagas iš daug skirtingo, įvairaus maisto.

Šuo natūraliai nori maitintis platesniu maisto asortimentu nei katė. Šuo gali sau tai leisti, nes geba išgauti reikalingas maistines medžiagas iš augalinės kilmės produktų daug efektyviau nei tai daro katės. Užmetam akį į tris jau ankščiau paminėtus maistinės vertės elementus: Vitaminą A, Tauriną bei Arachido rūgštį.

Taip pat paminėtina, kad anatominiu požiūriu šuns virškinimo traktas – nuo burnos iki žarnų – yra atitinkantis kitų grobuoniškų rūšių sandarą, kurie taip pat minta įvairiu maistu (visaėdžiai). Šunys turi gebėjimą smulkinti maistą krūminiais dantimis ir turi sąlyginai nedidelį žarnyną, kuris matuojant yra ilgesnis už tikrųjų mėsėdžių žarnynus, bet trumpesnis už žolėdžių žarnynus.

Taigi sprendžiant iš šuns vartojamų maistinių medžiagų, virškinimo ir anatominių savybių, matome, kad šuo patenka labiau į visaėdžių (angl. Omnivore) gyvūnų pusę kartu su daug kitų laukinių rūšių, kurie medžioja grobį, minta dvėseliena ir augalinės kilmės produktais.

Pagal mitybą ir taksonomiją, šuo nėra vien mėsėdis, jis klasifikuojamas kaip visaėdis, kuris minta IR mėsa, IR augalinės kilmės produktais. Prijaukinti šunys yra kildinami iš tų rūšių, kurios savo gyvenimus leido medžiojant ir maitinantis viskuo, ką tik buvo įmanoma sugauti.

Taškų ant I sudėjimas.

Taigi, kaip čia gaunasi, kad prisiskaitom internetuose įvairaus plauko eGZpertų, viską išmanančių komentatorių, kurie iš kaimyno Jono (kuris, sakė, skaitęs ir išmano nemažai apie šunis) pasisakymų su švietėjiška programa, jų vienų teisinga nuomone ir nenuginčijama tiesa, kad šuo – tai šimtu-procentinis mėsėdis (angl. Obligate/true carnivore)? Kodėl kai kurie taip neįtikėtinai (neretai ir agresyviai) tiki tuo paplitusiu mitu? Kitas, gi, pagalvotų – o kodėl tai išvis svarbu (išskyrus, turbūt, akademinį interesą?).

Mūsų nuomone, esminis momentas, yra kiek neįprastas noras ir trend’as “maitinti šunis natūraliai”. Pakankamai keista, nes prieš sukuriant ir pagaminant komercinį pašarą ankstyvaisiais 1900-aisiais, šunys BUVO maitinami natūraliai – likučiais nuo žmogaus stalo, arba kitaip – atliekomis. Taip gaunasi, kad mes tokį gražų didelį ratą apsukome, tik dabar dar koncentruojamės į tai, koks istoriškai šuo buvo medžiotojas, mėsą ėdantis gyvulys, vietoj to, kad suvoktume vieną labai reikšmingą faktą – šuo buvo ir yra visaėdis.

Ar šunys išgyventų jei maitintųsi tik mėsa? – Be abejo, TAIP. Ypač gerai būtų, jei ta mėsa yra aukštos kokybės (ne atliekos).
Ar šunys mėgsta (ir greičiausiai renkasi pirmu pasirinkimu) mėsą? – Greičiausiai, kad TAIP, nors būna visaip.

Bet ar šunų mityboje BŪTINI gyvūninės kilmės produktai? – Ne, nebūtini, nes esant poreikiui šuo gali pasigaminti visas reikiamas medžiagas iš augalinės kilmės produktų. Tačiau, žinoma, kad jie jam yra labai naudingi ir vertingi.

__________

Remtasi ekspertiniu straipsniu: Dog Food Logic: Making Smart Decisions for Your Dog in an Age of Too Many Choices, by Linda P. Case

Medžiaga iš: https://thesciencedog.wordpress.com/2015/11/28/dogs-are-carnivores-right/